kimelis

kimelis
×kìmelis (vok. Kümmel) sm. (1) K; R65, P, LBŽ bot. kmynas (Carum carvi): Prirink kimelių pievo[je], įdėsim į duoną Plv. Išrinkit iš pradalgių kìmelius Snt. Ko čiaudi, tartum kìmelių užsiėdęs? Grš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”