kimelis

×kìmelis (vok. Kümmel) sm. (1) K; R65, P, LBŽ bot. kmynas (Carum carvi): Prirink kimelių pievo[je], įdėsim į duoną Plv. Išrinkit iš pradalgių kìmelius Snt. Ko čiaudi, tartum kìmelių užsiėdęs? Grš.